M. K. Čiurlionis buvo universalus daugeliu šio žodžio prasmių: įspūdžių, įtakų imlumu, intelektinių ir kūrybinių siekių, asmenybės kūrybinės raiškos formų įvairiapusiškumu. Jis neapsiribojo viena meno šaka, konceptualizuota schema, metodu ar kryptimi, tarsi liana vijosi apie didįjį Pažinimo medį ir siekė save išreikšti įvairiomis kūrybinės saviraiškos formomis. Jis nesitenkino tuo, kas pasiekta, o nuolatos ieškojo, drąsiai paneigdamas tai, ką darė vakar. Novatoriška nuolatinio eksperimentavimo prisodrinta jo kūryba nepaisė apribojimų ir tiesiogiai siejosi su vėliau iškilusio klasikinio modernizmo ieškojimais idėjų ir formų srityse.

RENGINIAI: Kultūros sostinės programos paskelbimo iškilmės „Tegyvuoja Druskininkai“ | Kurorto šventė | Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ | Dainuojamosios poezijos festivalis „Spinduliuojantys poeziją“ | Šviesos ir vaizdo festivalis „Šviečiantys etiudai“ | Turizmo dienos „Turizmo gurmanai – į Druskininkus“ | Tarptautinis kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“ | Teatrų festivalis

M. K. Čiurlionis buvo genialus vaikas, jau nuo 5 m. amžiaus stebinęs suaugusius unikalia klausa ir sugebėjimu improvizuoti. Palinkimą į muziką jis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įgūdžius žadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, skambios lietuvių liaudies dainos. Tėvas, vėliau pedagogai kunigaikščio Oginskio dvaro orkestre, jam suteikė muzikavimo pradmenis ir atvėrė muzikos pasaulio žavesį, vėlesnės muzikos ir dailės studijos Varšuvoje, tobulinimasis Leipcigo konservatorijoje, domėjimasis įvairiomis humanitarinės kultūros sritimis, atkaklus darbas skirtingose meno srityse padėjo jam išplėtoti savo įgimtą kūrybinį potencialą. Šiandien M. K. Čiurlionio muzika sudaro Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondą. Į ją remiasi visa XX a. Lietuvos muzikinė kultūra.

RENGINIAI: Akcija „Miestas pilnas Čiurlionio“ | Muzikantų sambūris „Čiurlionio orkestras“ | Tarptautinis chorinės muzikos festivalis ,,De profundis“ („Iš gelmių“) | Šalies vaikų chorų festivalis – konkursas „M. K. Čiurlionio keliu“ | Tarptautinis instrumentinės muzikos konkursas „Čiurlionio muzikos spalvos Druskininkuose“ (International instrumental music competition “Čiurlionis music colors in Druskininkai“) | Dainavos krašto folkloro šventė | Lietuvos muzikos mokytojų sambūris – dirbtuvės

M. K. Čiurlionis – pralenkęs laiką genijus – buvo subtiliai jaučianti grožį artistiška asmenybė, kuri lygiagrečiai reiškėsi muzikos, literatūros, kritikos, tapybos, grafikos, piešinio, fotografijos srityse, kūrė fluorofortus, monotipijas, atvirlaiškius, knygų viršelius, plakatus, vinjetes, teatro dekoracijas. Jo darbai liudija įdomius, perspektyvius ir modernius kompozicijos bei formos ieškojimus.

RENGINIAI: Lietuvos pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena“ | Teatralizuotos ekskursijos „Mineralinis miestelis“ | Lauko kino vakarai | Narcizų žydėjimo šventė | Bendruomeniniai renginiai | Tyrimai | Trumposios prozos varžytuvės-konkursas „Prozos gurmanai“ | Literatūrinis-muzikinis vakaras „Prieš išskrendant tau ir man“, skirtas Vytauto Bložės 95-osioms ir Nijolės Miliauskiatės-Bložienės 75-osioms gimimo metinėms | Spaudinių parodų ciklas „Druskininkų grožio ir išskirtinumo liudininkai“ | Spaudinių paroda „Iš tų Druskininkų aš atsivešiu saulę…“ | Druskininkai fotografijoje „Sugrąžinta akimirka“ | Naktinis krepšinis jaunimui | Arbatėlė su M. K. Čiurlioniu | Meninė veikla „Modernus Čiurlionis“

Šioje dalyje organizuojamos veiklos žadins vaizduotę – varomąją pasaulio jėgą, generuos intelektines pastangas, skatins jaunesniąją kartą tyrinėti meną, ruoštis jo suvokimui per dailės istorijos, filosofijos, visuomeninių procesų išmanymą, tiesiogiai dalyvauti kūrybos procese, prisiliesti ar pačių rankomis atlikti įvairius amato darbus, per tai mokant užmegzti tiesioginį ryšį su aplinka ir aplinkiniais, nuošalyje paliekant virtualaus pasaulio kategorijas.

Tradicinės ir naujos dailės technikos, seno ir naujo apjungimas ir plėtojimas, linijų ir plokštumų komponavimas, kūrinių ritmas ar banguotos formos atskleis vizualinio meno galimybes.

Pasak M. K. Čiurlionio, dailininko pareiga – išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti. M. K. Čiurlionio dailė labai originali, pripildyta fantazijos, simbolių, formų, įvairių gamtos vaizdų ir muzikinio mąstymo atgarsių. Jo kūryba ir XXI amžiuje tebežavi meninio pasaulio gelme, vaizdų įtaigumu ir paslaptingumu, originalia ir subtilia menine forma. Spalvos ir akordai supinti ne į tiesmukišką ir didaktišką vaizdą, bet į filosofišką kūrinio tekstą, į pasakojimą. Lietuvai šio dailininko vardas, be kita ko, simbolizuoja ir lietuviškumo kvintesenciją. M. K. Čiurlionio paveikslai erdvūs žiūrovo minčiai, nes ir paties dailininko mintis laisva, skaidri, vizionieriška.

RENGINIAI: Šviečiantys aitvarai | Respublikinis dailės mokyklų mokinių ir profesionalių dailininkų kūrybinis pleneras „Čiurlionio takais“ | Tarptautinis vaikų ir jaunimo dailės konkursas „Čiurlionio krašto spalvos“ | Druskininkų vitražo simpoziumas „Čiurlionio atspindžiai“ | Edukacijos | Dailės ir fotografijų parodos | Senųjų amatų bei šiuolaikinio meno festivalis „Gyvybės kalvė“ | Socialinė akcija „Nepyk“ | „Žolininkės burtai“ | Gatvės meno festivalis

M. K. Čiurlionio kūryboje ir menininko dvasiniame brandos procese labai svarbų vaidmenį suvaidino Druskininkų apylinkių gamta, ypač jo pamiltas Raigardas – Nemuno slėnis netoli Druskininkų. Raigardo legendos, girdėtos dar vaikystėje, buvo vienas iš M. K. Čiurlionio tautinę orientaciją paveikusių veiksnių. Gimtųjų apylinkių gamtos įspūdžiai M. K. Čiurlioniui buvo šis tas didesnio ir svarbesnio, negu vien meninė impresija. Gamta jo kūryboje visada sudvasinta, antropomorfizuota, paslaptinga. Gamtos stichijų – augalijos, vandens, saulės – ir žmonių veiklos ženklų harmonija tapo reikšmingiausios M. K. Čiurlionio kūrybos dalies – tapybinių sonatų – pamatu ir vienu iš jų savitumo Europos dailės kontekste bruožų.

RENGINIAI: Kultūros sostinės metų palydėtuvės | Konkursas Ž. Lipšico vardo skulptūrai prie Kultūros centro sukurti | M. K. Čiurlionio sukakties vizualizacija | Akcija „Druskininkiečių istorija“ | Parodos katalogo „Jacques Lipchitz (1891–1973) skulptūros bei litografijos ir Théo Tobiasse (1927–2012) tapyba“ leidyba | Unikalus suvenyras, dovana – pašto ženklas „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ | „Ateik ir suskaičiuok metų rieves“ | Meno simpoziumas „Žvaigždžių sonata“