1992 m. Lietuvoje gimęs Kipras Petrulis, dar žinomas kaip Trexus, savo aistrą grafiti atrado dar vaikystėje. Nors jį labiau traukė gatvės meno forma, nei tradiciniai vaizduojamieji menai, jis greitai sulaukė pripažinimo dėl savo kuriamų unikalių personažų. Netrukus jis perkėlė savo darbus iš gatvių ant kitų paviršių, įskaitant marškinėlius ir drobes, išlaikydamas neapdorotą ir autentišką gatvės meno atmosferą. Nuolat tobulėdamas ir tyrinėdamas naujas technikas, Trexus niekada nepametė savo išskirtinio stiliaus ir jį tobulina iki šiol. Jo menas liudija jo atsidavimą gatvės meno formai ir ryžtą peržengti jos ribas.
- Ką Tau reiškia M. K. Čiurlionio kūryba ir kaip ji atsispindi Tavo margučio dekore?
Nuo pat ankstyvos vaikystės labai mėgau Čiurlionio darbus, bet vienas iš jų man įstrigo labiausiai ir vos tik išgirdau pasiūlymą piešti kiaušinius iškarto žinojau ką piešiu. Čiurlionio banga paveiksle „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata). Finale.“ man visada atrodė įspūdinga dėl smulkių detalių gausos, kurios tampa dar įspūdingesnės Čiurlionio spalvų fone.
- Kaip Druskininkų aplinka ir kultūrinė dvasia įkvėpė Tavo interpretaciją?
Druskininkai labiausiai mane įkvėpė savo draugiškumu ir svetingumu, kiekvieną dieną jaučiausi kad jei bekuriant iškils kokiu iššūkių, man mielai padės vietiniai gyventojai. Kiekvieną kartą užėjęs į dailės reikmenų parduotuvę, gaudavau daugiau atsakymų nei spėjau užduoti klausimų, tai įtakojo ir mano ilgesnę viešnagę Druskininkuose, nes vis gimdavo naujų idėjų.
- Kokius iššūkius ir atradimus patyrei kurdamas šį darbą – kas buvo netikėta ar ypatinga?
Pirmi du iššūkiai buvo paisymas UV spalvomis ir pats faktas kad kiaušinis apvalus. Dažnai piešdamas pasiekiu sielos galą ir tada ateina laikas atsitraukti. Deja, kiaušinio apvalumas ne vieną kartą mane apgaudavo ir dažnai užmiršdavau, kad jau pora valandų paišau ratais ir užmirštu atsitraukti. Taip ne viena kartą užpaišiau tai, ką jau buvau nupiešęs prieš tai.
- Jei galėtum perduoti žinutę žiūrovui per šį margutį, kokia ji būtų?
Manau mano žinutė pasimato iš mano margučio ir bet kas, ką papildomai pasakyčiau, sumažintų žiūrovo galimybę interpretuoti pačiam. Savo darbu bandžiau pabrėžti asmeniškai mėgstamiausius Čiurlionio piešimo akcentus, unikalų spalvų derinimą, išskirtinį detalumą ir šviesos bei tamsos panaudojimą kompozicijoje.
- Kaip manai, kokią reikšmę Druskininkams, kaip Lietuvos kultūros sostinei, turi tokie meno projektai, kaip šis – didieji Velykų margučiai su M. K. Čiurlionio interpretacijomis?
Manau kad tokie projektai gali padėti žmonėms suprasti rankų darbo vertę, bevaikščiodamas po Druskininkus mačiau labai daug Čiurlionio darbų, bet deja visi jie buvo atspausdinti. Tikiu, kad Druskininkai jau yra pasiruošę didesniems projektams ir greitu metu manau tai pamatysime savo akimis.
ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba