Paskutinį liepos savaitgalį jau septintą kartą minios pasipuošusių žmonių rinkosi į Leipalingyje organizuotą tradicinę „Jotvingių šventę“. Šių metų šventės tema – stichijos jotvingių ir mūsų šiuolaikiniame gyvenime. „Šioje šventėje buvo akcentuojama ugnis ir vanduo, kurie neatsiejami nuo jotvingių gyvenimo ir pasaulėžiūros. Norėjome atitolti nuo tradicinių švenčių, kai buvo tiesiog samdomi atlikėjai. Siekėme ne tik atkurti pirmapradę „Jotvingių šventę“, bet ir įtraukti į ją vietos kolektyvus ir bendruomenę“, – sakė projekto vadovė, Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė.
Poezijos vakaras
Pirmąją šventės dieną ausis ir protus užliejo puikioji Donaldo Kajoko poezija, atliekama tekstu ir daina talentingųjų Klaipėdos pilies teatro aktorių: Reginos Šaltenytės, Vilijos Gruodytės Šeputienės, Ramūno Šepučio ir Jono Baltoko. Poezijos posmus į vieną įspūdingą koncertą meistriškai sudėliojo režisierius Alvydas Vizgirda.
Pramogos ir parodos
Šeštadienį surengta pagrindinė šventė buvo skirta įvairaus amžiaus žiūrovams. Vaikai galėjo šėlti, žaisti, kepti, kurti augalų piešinius, ženkliukus, ant klevo ir ąžuolo lapų išsikepti ruginės raugo duonos „Džiaugsmo pievoje“ ir piešti pasaką nuotaikingame Rolando Dabruko spektaklyje.
Tuo metu suaugusieji turėjo progą aplankyti muziejų, įsikūrusį dvare, taip pat pasidairyti po parodas „Jotvingių kelias“ ir „Užgimę ugnyje“. Vienoje iš jų buvo galima pamatyti rekonstruotus jotvingių ginklus ir daiktus, sužinoti jų radimo istoriją. Kita paroda buvo skirta ugnies valdovams – kalviams – ir jų sukurtiems darbams.
Jotvingių vakaras
Šventės kulminacija tapo Jotvingių vakaras, kuriame žiūrovų laukė grupės „Žalvarinis“ koncertas ir specialiai šventei sukurta programa „Jotvingių pasakojimai“ (režisierė Asta Žiurinskienė). Žiūrovai išvydo pasakojimus apie Jotvingių dvasiniame pasaulyje gyvuojančias deives ir dievus. Renginyje buvo galima pamatyti ir išgirsti mūsų krašto meno pajėgas – Leipalingio laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvą „Leipūnas“ ir „Liepos“ (vadovė Asta Čmukienė), skaitovą Džiugą Kuliešių, vokalistes Mortą Elžbietą Bieliukaitę, Indrają Čiukauskienę, Aušrinę Amšiejūtę, saksofonistą Tomą Čiukauską. Ugnies šėlsmu pasirūpino fakyrai „Ugningai“, o vaizdo projekcijas ant šimtamečių dvaro medžių sukūrė ir akis malonino kompanija InterakctmediaLt.
Žvilgsnis į ateitį
“Džiaugiuosi kad projektas buvo finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės ir galėjo būti įgyvendintos mūsų idėjos. Kitais metais šventėje žiūrovams bus pasakojami pasakojimai apie žemę ir orą. Tikimės, kad bus taip pat įdomu kurti naujus naratyvus, žiūrovus nudžiuginti naujais unikaliais vaizdais ir kasdienybę papildyti ilgai išliekančiais įspūdžiais“, – sakė R. Černiauskaitė-Kėrienė.
Visa renginio galerija: https://kulturossostine2025.lt/galerija/
Organizatoriai: Druskininkų kultūros centras, Leipalingio laisvalaikio salė
Partneriai: Leipalingio miestelio bendruomenė, Leipalingio seniūnija, „Malūno kalvė“
Renginį finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė
____________
Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“